Šį kartą leidomės į kelių dienų kelionę po Vidžemės regioną Latvijoje, kuris tikrai ne veltui laikomas vienu gražiausių. Mūsų kelionės maršruto pradžia buvo Siguldoje, vaizdingame Gaujos upės slėnio mieste, kuris garsėja viduramžių ir naujosios pilių kompleksu - čia taip gražu, kad norėsis grįžti dar tikrai ne kartą. Visa kelionė prabėgo akimirksniu - aplankėme tikrai nemažai lankytinų vietų, taip pat papramogavome bei pasigrožėjome vaizdais. Norėdami susipažinti su Vidžeme, važiavome turistiniu maršrutu VIA HANSEATICA. Jis grindžiamas svarbiais Hanzos laikotarpio prekybiniais maršrutais, čia istorija keliauja kartu su šiuolaikiniais laikais. Keliautojai kviečiami susipažinti su neatrastomis vietomis ir pamatyti jau žinomas vietas naujai – istorines pilis ir dvarus, įdomius gamtos takus bei vietinius skonius. Bet apie viską nuo pradžių!
1 - oji kelionės diena
Kelionę pradėjome anksti ryte iš Panevėžio ir važiavome tiesiai į Siguldą. Pirmoji mūsų stotelė buvo Aparjods restorane šalia Siguldos – patiko tiek maistas, tiek aptarnavimas, tiek aplinka. Tad jei kelionė nusimato tokiu pačiu maršrutu, drąsiai rekomenduojame sustoti papietauti ar pavakarieniauti. Pietums rinkomės traškius bulvinius blynus su lašiša, makaronus su jūros gėrybėmis bei karamelizuotis šonkauliukus, desertui - gaivų varškės desertą su šviežiomis trintomis braškėmis. 10 /10. Be kalbų!
Papietavę keliavome toliau. Pirmiausia, pasimėgavome romantiškomis akimirkomis naujojoje Siguldos pilyje, kuri žavi savo dydžiu ir išvazda - šalia jos įkurtas parkas, kuriame tikrai malonu pasivaikščioti. Nuo Siguldos pilies bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į apylinkes, o norint į jį patekti, reikia lipti siaurutėle ir gan stačia laiptų vija. Taip pat iš pilies galima pamatyti Gaujos upės ir jos slėnio pusėje raudonų plytų fasadais iš toli šviečiančią Turaidos pilį. Vaizdai čia tikrai nuostabūs. Šalia esanti senoji Siguldos pilis yra viena iš pirmųjų viduramžių pilių šioje šalyje, kurią pastatė kryžiuočiai - irgi tikrai įdomu užsukti. P.S. Patvirtiname, kad sklindantys gandai apie tai, jog vaikams labai patinka Siguldos pilies ledainės ledai yra visiška tiesa!
Praleidę puikų laiką Siguldos pilyje, užsukome į Siguldos zoologijos sodą, kuris yra didžiausias privatus Zoo visoje Latvijoje - išties paliko didelį įspūdį mūsų septynmetei keliautojai! Čia gyvena zebrai, lamos, alpakos, kupranugariai, kengūros, triušiai, stručiai, povai, šiaurės Brazilijos kalitriksai, surikatos, zebrai, nykštukinės ožkytės, nykštukinės avytės ir daugelis kitų gyvūnų. Zoologijos sode galima įsigyti pašarų gyvūnams ir patiems pašerti gyvūnus.
Praleidę puikią dieną keliavome į Zeit viešbutį, kuris tikrai paliko didelį įspūdį dėl savo unikalumo – šis viešbutis yra įsikūręs senose patalpose – kiekviena erdvė yra įrengta skirtingai, daug įvairių interjero detalių, išskirtinė poilsio erdvė, tikrai erdvus vaikų žaidimų kambarys bei jaukus restoranas, kuriame ryte valgėme pusryčius. Ir dar! Šio viešbučio teritorijoje yra ne tik sodas, terasa virš upės, bet ir tinklai medžiuose, tad planuojant ten nakvoti su vaikais, labai rekomenduoju įtraukti bent valandą pramogų laipiojant po šiuos tinklus.
2 kelionės diena
Antroji kelionės diena prabėgo bevaikščiojant po Ligatnės miestelį, besigrožint nuostabia Cėsio pilimi, senamiesčiu bei su mažąja keliautoja užsukant į dar vieną zoologijos sodą. Apie kiekvieną trumpai, nes tikrai verta aplankyti! Mūsų viešbutis buvo Ligatnėje, labai jaukiame istoriniame miestelyje, tad po pusryčių keliavome pasivaikščioti po jį. Šis miestelis yra įsikūręs ant vingiuotos to paties pavadinimo upės, ant kurios krantų matosi smėlingos atodangos, nuostabios uolos ir uolose suformuoti urvai. Miestelio aukso amžius prasidėjo maždaug 1815-16-aisiais, kai Ligatnėje buvo įkurtas vienas didžiausių popieriaus fabrikų. Šis miestelis buvo sukurtas fabriko darbininkams. Ligatnė yra iki šių dienų išlikęs išskirtinis miestelis, kuriame galima išvysti, kaip prieš kelis šimtus metų veikė realus miestelio gyvenimas.
Toliau keliavome į Cėsio pilį, kurios griuvėsiai yra įspūdingas istorijos liudininkas, užburiantis kiekvieną romantišku savo viduramžių architektūros žavesiu. Mums ji labai patiko! Tiesą sakant, planavome praleisti gerokai trumpiau laiko nei išties praleidome - pilyje buvo ne tik smagu pasivaikščioti išlikusiomis menėmis, pasišviečiant žibintais lipti stačiais laiptais į pilies bokštus, bet ir išbandyti daug interaktyvios informacios apie viduramžių gyvenimą ir pačią pilį. Pilies pristatymas viršutiniame bokšte buvo vienas geriausių, kokį esame matę! Taip pat šalia esančioje Naujojoje pilyje yra įrengtas Cėsio miestelio istorijos muziejus - išties viskas labai įdomiai bei interaktyviai viskas pateikta, tad tikrai verta pasivaikščioti ir patyrinėti ją. Planuojant kelionę į šią pilį, verta patikrinti jų svetainėje, kokios yra planuojamos veiklos pilies vkduje, o jų ten išties vyksta daug. P.S. Šalia Cėsio pilies yra labai gražus parkas, į kurį rekomenduojame užsukti ir pasigrožėti pilimi iš kitos pusės.
Cėsio senamiestis. Esant Cėsyje pasivaikščiojimo po senamiestį negalima praleisti - mus labai sužavėjo siauros, vingiuotos gatvelės, vaizdingos amatininkų dirbtuvės bei pirklių krautuvėlės. Taip pat čia itin gausu jaukių kavinukių, kuriuose gera pasimėgauti kavos puodeliu. Senamiesčio akmeninių gatvelių planas išlikęs nuo viduramžių, taip pat yra išsaugoti ir senieji pastatai su raudonais čerpių stogais ir uždarais kiemeliais.
Kita dienos stotelė buvo kupranugarių parkas Rakši. Dar viena vieta sužavėjusi mūsų mažąją keliautoją - šis zoologijos sodas yra įsikūręs vos 7 kilometrai nuo Cėsio miesto ir jame gyvena daugiau nei 150 gyvūnų – kupranugarių, lamų, alpakų, lemūrų, Australijos kengūros, zebrai, Poitu asilai, Vale juodakaklės ožkas, spalvingosios aros, emu, stručiai, surikatos, jūrų kiaulytės ir triušiai. Čia galima pajodinėti ant kupranugarių, pasivaikščioti su lama, pasivažinėti asilo tempiamu vežimu, pamaitinti lemūrus ir dar daug ką nuveikti. Taip pat zoologijos sode veikiančioje kavinėje galima paragauti blynų ar ledų su kupranugarių pienu! Tikrai labai tvarkingas, kupinas skirtingų veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiems, tad planuojant kelionę su vaikais, šį zoo drąsiai galima įtraukti į maršrutą.
Vakarieniavome Cėsyje, Mango Sky Lounge restorane, iš kurio atsiveria magiškas vaizdas į miestą - vien dėl jo verta čia užsukti, nes Cėsio senamiestis iš aukštai atrodo tikrai labai įspūdingai. Šis restoranas yra pačiame centre, tad jį tikrai lengva atrasti. Maistai skanus, aptarnavimas malonus, aplinka taip pat labai graži.
Po nuotykių kupinos dienos važiavome į “Apakalns” kempingą, kuriame praleidome naktį – šis kempingas nuostabus! Taip labai patiko, kad nutarėme būtinai sugrįžti kelioms dienoms – erdvus, tvarkingas, su tikrai didele žaidimų aikštele vaikams, su liepteliais, valtimis bei baidarėmis. Taip pat yra galimybė čia atva-iuoti tiek su kemperiais, tiek su palapinėmis, tiek išsinuomoti namelį su visais patogumais. Teritorijoje yr air labia jauki kavinė, kurioje galima užsisakyti gausius pusryčius ar vakarienę.
3 kelionės diena
Trečioji mūsų kelionės diena Latvijoje prasidėjo lankant Raunos pilį ir besigrožint vaizdais iš jos bokšto, vėliau aplankėme Raunos atodangą ir keliavome pramogauti į du puikius parkus - medinių skulptūrų parką bei pojūčių parką. Šie maršruto pasirinkimai labai patiko! Raunos pilies griuvėsiai išties įspūdingi! Raunos pilis yra įsikūrusi ant didelio šlaito Raunos centre, Cėsų regione - iš jos bokšto atsiveria nuostabus miesto vaizdas. Taip pat netoli pilies griuvėsių yra parkas, tad turint laiko smagu užsukti ir į jį.
Netoli Raunos pilies yra ir Raunos atodanga arba latviškai Staburags. Tai vienintelis toks gamtos objektas Latvijoje. Atkeliavus ten galima pasigrožėti išskirtiniu akmeniu, kuris panašus į porėtą kempinę ir yra padengtas retomis samanų rūšimis. Iš jo teka šaltinio vanduo, tad tokią šiltą dieną kaip ši tikrai buvo nepaprastai smagu pabraidyti.
Pietūs valgėme Raunoje, vietinėje kavinėje - valgykloje “Jauna Rauna”, kurioje maistas tikrai labai naminis, paprastas ir skanus. Galima rinktis iš kelių pagrindinių patiekalų, kelių skirtingų garnyrų bei sriubų. Pati kavinė nėra didelė, bet turi gana jaukų kiemelį.
Papietavus keliavome į Beverinos medinių skulptūrų parką ir labirintus. Čia tikrai pati didžiausia ir išskirtinė žaidimų aikštelė visai šeimai - medinių skulptūrų parke Beverinoje, įsikūrusiame 11 km nuo Valmieros, yra daugiau nei 80 skirtingų didelio formato žaidimų ir atrakcionų lauke, 6 labirintai (didžiausias iš jų – nuo 18 metų) ir daugiau nei 370 medinių skulptūrų, kurios paliks įspūdį tiek vaikams, tiek suaugusiems. P.S. Pasiruoškite, kad iš jo ištrūkti bus sunku, nes vaikai tikrai nepritrūks veiklos ir norės viską išbandyti!
Toliau keliavome į pojūčių parką Valmieroje. Šis parkas yra įsikūręs vienoje vaizdingiausių Valmieros vietų ant Gaujos upės kranto - vaikštant jame tikrai būtina sustoti ir pasigrožėti vaizdais nuo šlaito. Šiame parke yra tikrai smagus basų kojų takas, kuriame yra net ir įvairių vikrumą patikrinančių ruožų! Basų pėdų pojūčių tako ilgis siekia 2 kilometrus. Taip pat parke yra medžiuose įrengtos trasos - vieną jų išbandė ir Adelė - mūsų keliautojai tai buvo dar vienas pirmas kartas, kuris tikrai paliko įspūdį. Pačios trasos atrodo labai įdomiai, tad turint laiko ir mėgstant tokius nuotykius, verta šią vietą pasižymėti būsimoms kelionėms.
Vakarienė buvo Vinkalnu picerijoje Valmieroje – tai šeimos restoranas, kuriame karaliauja tikrai skanus bei įvairus itališkas maistas. Pati picerija labai jauki, su didele terasa kieme, iš kurios atsiveria gražus vaizdas, su įvairiomis antikvarinėmis interjero detalėmis ir labai maloniu aptarnavimu. Taip pat yra nedidukė žaidimų erdvė vaikams.
Paskutinė naktis Latvijoje buvo “Wolmer” viešbutyje Valmieroje. Šis viešbutis yra įsikūręs už 5 minučių kelio pėsčiomis nuo Valmieros centro ir senamiesčio. Tikrai tvarkingas, jaukus, puikūs pusryčiai bei malonus aptrnavimas. Ir dar! Viešbutyje yra kalbanti papūga, kuri itin traukia mažuosius svečius.
4 kelionės diena
Ketvirtoji ir jau paskutinė mūsų diena Vidzemės regione Latvijoje prabėgo gana intensyviai - važiavome dviračiais siaurojo geležinkelio bėgiais, aplankėme Zilakalno lankytojų centrą, pasidžiaugėme gyvūnais dar viename jaukiame gyvūnų ūkyje, pasižvalgėme po duonos kepyklą bei užsukome į ugniagesių muziejų Limbažiuose. Itin sužavėjo dviračiai siauriojo geležinkelio bėgiais. Ši patirtis buvo nepakartojama ir tikrai labai unikali, tad drąsiai rekomenduojame tiek suaugusiems, tiek vaikams - pažadame bus daug emocijų! Trasa, kurios bendras ilgis yra apie 4 kilometrus, eina siaurojo geležinkelio atšaka nuo Zilakalno iki durpyno. Dviratis vienu metu talpina iki keturių žmonių – du gali minti dviratį, du sėdėti keleivio vietoje. Taip pat užsukome į šalią esantį Zilakalno kultūros istorijos ir lankytojų centrą ZTornis, kuriame apžiūrėjome istorinę ekspoziciją, taip pat užlipome į vandens bokštą bei virtualioje realybėje pakilome virš Zilakalno.
Kitas mūsų sustojimas buvo mini zoologijos sodas 'Mežini'. Labai mielas kaimo amatų ir gyvūnų ūkis, kuriame galima apžiūrėti, paglostyti ir pamaitinti įvairiausius naminius gyvūnus bei paukščius. Angorų namuose yra auginami retos Angoros rūšies triušiai, kurie atrodo išties įspūdingai, o Cukurinių parke gyvena ūkio pasididžiavimas – Latvijos cukrinės vištos. Taip pat labai patiko, kad ūkio šeimininkė supažindina su Angoros triušių vilnos apdorojimo procesu - nuo triušio apkirpimo iki vilnos verpimo. Labai patiko! Mini zoo "Mežiņi"
Keliaujant pro šalį negalėjome neužsukti į "Lielezers" duonos kepyklą, kuri yra įsikūrusi 3 kilometrai nuo Limbažių - ji nepaprastai jauki - vos atkeliavus į kepykloje esančią parduotuvę pasitinka čia pat kepamos duonos kvapas! Kepykloje tradicinė ruginė duona vis dar yra gaminama rankomis, tad ekskursijos metu buvo nepaprastai įdomu stebėti visą duonos kepimo procesą. Ir, žinoma, išeiti iš ten su gadžiausiais, ką tik pagamintais duonos gaminiais!
Nešini ką tik iškepta duona, keliavome į ugniagesių muziejų. Dar viena vieta, kuri labai patiko nepaprastai gražiame Limbažių miestelyje. Senose ugniagesių patalpose dabar yra įsikūręs muziejus bei Limbažių turizmo ir informacijos centras. Mane itin sužavėjo pats pastatas, kuris buvo statytas XIX amžiaus antroje pusėje. Muziejuje galima pamatyti senovinį ugniagesių automobilį, persirengti ugniagesių apranga, užlipti į bokštą bei pasigrožėti miesto vaizdais iš viršaus bei pasidairyti po išties puikią ekspoziciją. Mums patiko!
Po gana intensyvios, bet labai įdomios dienos keliavome pietauti į netoliese esantį restoraną “Klava” – tikrai jauki vieta Limbažių miestelyje. Ir aplinka puiki, ir maistas skanus, ir aptarnavimas begalo malonus. Mums čia patiko!
Važiuojant link namų, savo kelionę užbaigėme aplankydami Sėjos didįjį ąžuolą, kuris yra vienas didžiausių ąžuolų Latvijoje. Auga Sėjos dvaro parko pakraštyje. Tai antras pagal dydį ąžuolas Latvijoje ir ketvirtas pagal dydį Baltijos šalyse.Jam yra apie 450 metų.
"Via Hanseatica“ – tai tarpvalstybinis turizmo maršrutas, kuris Latvijos teritorijoje prižiūrimas bendradarbiaujant su Cėsių, Limbažių, Saulkrastų, Siguldos, Smiltenės, Valkos ir Valmieros savivaldybėmis bei Vidžemės planavimo regionu. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA) bei remiamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).