Mamų pasaulis

Straipsnis sėkmingai pridėtas!
Paskelbta 2018-01-20


   Visada malonu žavėtis veikliomis, versliomis ir daug pasiekusiomis mamomis, tačiau, kaip teigia keturių vaikų mama, „Rasakila“ įkūrėja, anglų kalbos knygų bendraautorė Nomeda, šis kelias nėra lengvas, nes tiek verslių mamų, tiek ir ne verslių mamų para turi tas pačias 24 val., kurios yra skirtos darbui, namų ruošai, bendravimui su artimaisiais, tad viską suderinti nėra taip paprasta. Prieš 11 metų Nomeda įgyvendino idėją prekiauti termo rūbais iš natūralaus šilko bei plonytės vilnos kūdikiams, vaikams bei suaugusiems, kurie iki šiol yra mylimi daugelio šeimų. Taip pat ir mūsų – šią žiemą negalime atsidžiaugti veltos vilnos kepure – šalmuku bei vilnos kombinezonu, tikrai jokie šalčiai nebebaisūs, visada ramu, kad taip mėgstančiai dūkti kieme dukrytei tikrai visada šilta.


Tavo svajonės, tikslai iki šeimos, verslo pradžios.


Labai sudėtingas klausimas. Tikslas iki šeimos – turėti šeimą. Visada svajojau apie gražią šeimą, man ji visada buvo ir bus didžiausia vertybė. Tuo metu dirbau anglų kalbos mokytoja pradinėje mokykloje. Požiūris į gyvenimą, vaikų auklėjimą ir apie pačius vaikus labai skyrėsi nuo požiūrio, kurį turiu dabar. Požiūris į daugelį dalykų pradėjo keistis palaipsniui su kiekvieno vaiko atėjimu. Ir verslas atsirado dėl vaikų, o paskui jau ir iš principo ir noro įrodyti, kad ne tik užsieniečiai, bet ir mes, lietuviai, taip pat galime rinktis ekologiškus produktus - natūralius ir sveikus. Tada, prieš 11 metų, tokių produktų, kuriais prekiaujame mes dabar, nebuvo.
Prieš gerus 16 metų, iki „Rasakilos“ verslo pradžios dirbau mokytoja ir turėjau tikslą parašyti anglų kalbos vadovėlius pradinėmis Lietuvos mokykloms. Tuo metu įdomių vadovėlių nebuvo, pasirinkimo, koks yra dabar, taip pat nebuvo. Taip ir gimė idėja tai padaryti -  parašyti visą anglų kalbos mokymo(si) komplektą 2 – 4 klasėms. Drauge  dar su dviem kolegėmis tai ir įgyvendinome! Mūsų vadovėliai „Early School English“ buvo labai populiarūs, tuometinis švietimo ministras A. Monkevičius spaudė mums rankas, gavome ne vieną apdovanojimą. Su kolegėmis vedėme seminarus, važinėjome po Lietuvą. Buvo labai gražus, įdomus, prasmingas ir geras laikas.
Taigi tikslai, iki “Rasakilos” atsiradimo pradžios, buvo įgyvendinti. Žinoma, buvo etapas, kaip jau atsirado Rasakila verslas, bet dar reikėjo užbaigti pasižadėjimus ir su vadovėliais.

 

Koks tas tikrai veiklios mamos gyvenimas? Kaip atrodo Tavo diena?


Kiekviena mano diena labai skirtinga. Būna dienų,  kai tikrai labai daug ir įtemptai dirbu.  
Kaip jau minėjau, esu bendraautorė anglų kalbos komplektų, bet per daugybę metų šie komplektai paseno. Prieš trejus metus leidykla “Šviesa” nutarė juos atnaujinti. Šiai dienai be “Rasakilos” dar dirbu ir prie vadovėlių atnaujinimo projektų.  Negaliu atsidžiaugti, kad mums pavyko papildomai išleisti ir naujas skaitinių knygeles anglų kalba su žodynu 7 – 8 metų vaikams. Jos tokios nuotaikingos ir nerealios, kad norisi jas vartyti ir vartyti! Kūrybinis darbas mane tikrai veža! Myliu aš tuos mūsų vadovėlius ir knygeles!
Dirbu kūrybinį darbą, kuriame yra terminai. Kartais tenka dirbti ir savaitgaliais.
Išmokau darbus suskirstyti, susidėlioti prioritetus, nes darbai su vadovėliais atima daug laiko, vadinasi mažiau laiko lieka „Rasakilai“. Visko suspėti ir padaryti tikrai neįmanoma.
Būna dienų, kai po įtemptų darbų, palieku kitus darbus ir su vaikais važiuojame dviračiais į mišką ar šiaip drauge einame pasivaikščioti. Darbų niekada nesumažės (aš jų prigalvoju vis naujų), o vaikai užaugs ir tada jiems jau tėvai bus nereikalingi. Todėl daug dėmesio skiriu vaikams, atsisakydama kai kurių idėjų įgyvendinimo.  
Kokios dienos bebūtų įtemptos vakarienę ruošiu pati, vakarieniaujame visi drauge, vaikams prieš miegą sekame pasakas. Žinoma būna dienų, kai vakarienei tenka tik košė, nes nespėju nieko „mandriau“ paruošti, bet nemanau, kad tai blogai. Vaikai jau paaugę, padeda namų ruošoje. Jie – mūsų šaunuoliai! Džiaugiamės mes jais!  
Bent 10 minučių per dieną stengiuosi skirti vidinei meditacijai, tiesiog pasibuvimui pačiai su savimi. Manau, kad tai labai svarbu, kad  neišbarstytum savęs, pajustum savo Esatį, nepanikuotum, kai ko nors nespėji.
Vakarais labai mėgstu skaityti. Žiemos laikotarpiu gan dažnai būna taip, kad paskaitau vos kelias eilutes ir užmiegu, bet vis tiek paskaitau. Knyga man viskas. Tik dabar atrandu filmus. Su vaikais savaitgalio vakarais kartais juos pasižiūrime.

 


Ką, Tavo nuomone, kiekviena moteris turėtų išbandyti gyvenime?


Pati pagimdyti ir išmaitinti vaiką krūtimi. Tai, manau, šiais laikais nemenkas iššūkis. Tai Dievo dovana, kurios labai dažnai atsisakoma dėl baimių, dėl nežinojimo ir daugybės kitų priežasčių.   

 

Iš kur semiesi įkvėpimo visoms savo idėjoms?


Pats gyvenimas ir yra įkvėpimas. Reikia jį stebėti ir iš jo mokytis. Ir pasitikėti. Žodis „pasitikėti gyvenimu“ man pačiai yra atradimas, nes iki šiol tai buvo tik labai gerai žinomi ir labai gražūs žodžiai. Dabar mokausi tai pajusti ir išgyventi. Kaip A. Moorjani sako, mokausi „išmokti patogiai jaustis netikrume“.
Įkvėpimo taip pat semiuosi iš kitų pozityvių žmonių. Nuoširdžiai džiaugiuosi ir žaviuosi žmonėmis, kurie į gyvenimą žiūri kūrybiškai, kurie nebijo iššūkių, kurie bando, kuria ir neburba, kaip sunku gyventi. Visada nuoširdžiai džiaugiuosi ir žaviuosi kitų žmonių sėkme ir iš tokių žmonių mokausi. Ypač žavi drąsūs, ryžtingi žmonės. Kaip sakoma, lengviausias būdas įgyti tau trūkstamas savybes – džiaugtis kitais ir jų sėkme.

 

Ar tai, kad esi mama, padeda kuriant verslą, ar vis gi apsunkina šį procesą? Kaip suderini vaikų auginimą ir verslą?


Kaip ir bet koks kitas darbas – vaikai tam netrukdo, jei yra noras, kaip sakoma „akys dega“, aistra veržiasi. Nors ... buvo gyvenime etapas, kai gimus ketvirtam vaikui (dukrytei)  iš verslo pasitraukiau ir jame beveik nedalyvavau apie 6 metus. Tiksliau sakant, dalyvavimas mano buvo labai labai pasyvus. Visą krūvį vežė mano vyras. Bet tai nieko neturi bendro su vaikais. Tiesiog turėjau daug ir rimtų problemų su sveikata. Būdavo dienų, kai tiesiogine žodžio prasme nepavilkau kojų, nes neturėjau tam fizinių jėgų. O kadangi esu alternatyvios ir holistinės medicinos šalininkė, ieškojau būdų, kaip sau padėti. Tas kelias nėra lengvas. Pasirinkau psichosomatiką, tikiu, kad mūsų kūnai protingi, tik reikia išmokti su jais kalbėtis, sužinoti, kokios emocijos slepiasi po mūsų ligomis, kas neišsakyta, neiškalbėta, neišjausta. O iškalbėti irgi reikia mokėti. Pajusti save, pajusti savo emocijas - tai nėra lengva ir paprasta, kai visą gyvenimą to nedarei. Tai, žinoma, nėra baigtinis „darbas“, tai viso gyvenimo procesas, neatsiejama gyvenimo dalis. Kelio atgal nėra, yra tik kelias pirmyn. Esu vėl gyvybinga, pilna idėjų ir minčių, tik dabar jau į viską žiūriu kiek kitaip nei verslo pradžioje.
Kažkada žurnale „Raktas“ skaičiau straipsnį apie vieną lietuvę 80 metų moterį, kuri keliauja po pasaulį, viskuo domisi, yra linksma ir gyvybinga. Ji sakė „kaip įdomu gyventi!!!”. Su pavydu tada skaičiau ir pasakiau sau - ir aš taip noriu. Ir aš noriu džiaugtis gyvenimu iki pat pat TOS dienos ir pasakyti „Kaip įdomu gyventi!”
Žinoma, dirbti namuose, kai vaikams atostogos arba kai jie serga, gan sudėtinga. Tą energiją ir laiką, kai ramiai dirbi viena, vis tiek nori nenori turi padalinti ir vaikams. Tokiu atveju darbo tempas ir energija darbui sumažėja. Bet  mokausi nepanikuoti ir daryti tai, ką galiu tuo metu daryti geriausiai. Vis dar mokausi gyventi čia ir dabar, ir, jei esu su vaikais, atsiduoti jiems, o darbinius rūpesčius palikti darbe.

 

Kaip kilo idėja prekiauti termo rūbais iš natūralaus šilko bei plonytės vilnos kūdikiams, vaikams bei suaugusiems? Kuo ypatinga ši produkcija?


Idėja kilo prieš 11 metų, kai laukiausi antros dukros. Kai gimė pirmoji, prieš šešiolika metų tokio ekologiškų produktų pasirinkimo nebuvo, o tai, kad vilna tinka nešioti kaip apatinis rūbas, Lietuvoje buvo naujiena. Aš tik skaičiau ir radau informacijos antroposofinėse knygose, kad Vokietijoje tai labai plačiai naudojamas rūbas, kuris turi puikių gydomųjų savybių: pavyzdžiui, merino vilnos rūbai rekomenduojami vilkėti sergant bronchitu, ar kitomis peršalimo ligomis. Vilna turi unikalias savybes sugerti drėgmę, o kūnui atiduoti šilumą. Šilko savybės taip pat labai panašios, tik šilkas drabužiui suteikia švelnumo. Ne kiekvienas žmogus gali vilkėti vilną kaip apatinį rūbą. Merino vilna – viena iš švelniausių vilnos rūšių, bet ... yra žmonių, kurie vis tiek jaučia vilnos plaukelių „kutenimą“. Pavyzdžiui du iš keturių mūsų vaikų nešioti grynos vilnos negali. Mažiems vaikams, maždaug iki 2 metų, vilkėti gryną vilną labai sveika.   
Pamažu pradėjome domėtis ekologija, keitėsi vertybės. Atsirado noras auginti vaikus kitaip. Taip palaipsniui atsidaro ne tik merino vilna bei šilko/vilnos drabužiai, bet ir daugkartinės sauskelnės. Mes esame vieni iš pirmųjų pradėję drąsiai kalbėti apie vienkartinių sauskelnių žalą ir žmogui, ir gamtai. Taip atsivežėme medžiagines sauskelnes. Jas naudojome ir savo vaikams, patirties turime, todėl savo patirtimi ir dalinamės su kitais tėveliais.
Gydomieji natūralaus šilko drabužiai „Dermasilk“ mūsų parduotuvėje atsirado pirmiausia iš noro padėti pačiai sau ir mūsų pirmagimei. Aš pati tuo metu buvau siaubingai alergiška. Mano visas kūnas buvo išbertas. Kaip jau minėjau, nenorėjau naudoti hormonų, ieškojau alternatyvios pagalbos. Ir kaip sakoma, kas ieško, tas randa. Man šie drabužėliai labai labai padėjo, todėl ir nutarėme jais prekiauti. Tai, ką išmėginome, norisi dalintis ir su kitais, nes šiais laikais sergančių įvairių formų dermatitais yra tikrai nemažai žmonių.
Visa mūsų produkcija yra išmėginta, savo klientams siūlome tik tai, ką patys naudojame, kas pasiteisino. Jei produktas nepasiteisino – jo daugiau nebevežame. Nenorime prekiauti tuo, kas mums nepriimtina ar neatitinka mūsų vertybių.

 


 

Kokia buvo verslo pradžia? Kas buvo sudėtingiausia, o kas lengviausia?


Pradžia nebuvo lengva.  Man buvo įtampa, kartais ir abejonės, nes mes išdrįsome pardavinėti produkciją, kuri tuo metu buvo nežinoma. Tikriausia baimė, kad niekas mūsų nesupras man ir buvo baisiausia. Nebuvo lengva ir tai, kad neužilgo atsirado ir trečias vaikelis. Reikėjo laiko ir dėmesio ir jam. Verslo pradžia, o čia dar ir dėmesį, ir laiką turi jau išmokti paskirstyti ne tik verslui, bet ir trims mažiems vaikams taip pat. Kuo vaikai mažesni, tuo jiems daugiau reikia dėmesio.
Lengviausia ir smagiausia buvo važinėti po Lietuvą, dalyvauti parodose bei kituose įvairiuose renginiuose ir pristatyti savo produkciją, pasakoti apie ekologiškų audinių savybes, jų naudą, apie daugkartines sauskelnes ir apie ekologiją. Tuo metu susidomėjimas ekologija ir ekologiška produkcija augo ir tas grįžtamasis ryšis buvo nuostabus!

 

Su kokiais iššūkiais teko ir vis dar tenka susidurti plėtojant savo verslą?


Iššūkių buvo ir bus, jie keičiasi priklausomai nuo įvairių situacijų, bendros ekonomikos, nuo žmonių požiūrio. Keičiamės mes patys, palaipsniui keičiasi ir mūsų požiūriai į daugelį dalykų. Keičiasi laikai – keičiasi ir iššūkiai.
Kai buvau atitrūkusi nuo verslo ir sirgau, tas laikotarpis ir buvo mūsų šeimai sudėtingiausias.

 

Kaip pasikeitė požiūris į verslą, verslias mamas, įgyvendinus savo verslo idėją?


Kai augini vaikus ir turi verslą, keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Negali stovėti vietoje, nes tada kaip ta pelkė pradėsi akti, pasidarysi niekam nebeįdomi. Kad ir kas bebūtų, turi tobulėti, domėtis naujovėmis, eiti pirmyn. Ateina laikas, kai supranti, kad į kiekvieną kliūtį reikia žiūrėti kūrybiškai, o problemą paversti galimybe. Jei mamai verslas netrukdo auginti vaikus, ji tą daro su meile, jei dėl to nekenčia šeima – kodėl gi ne. Pastebėjau, kad yra labai daug moterų, turinčių vyrišką energiją. Aš pati tokia buvau. Mums, moterims, labai trūksta paprasto išminties kupino moteriškumo. Verslas moteriai turėtų būti kaip hobis, kuris ją veža, jai įdomu, ji daro ir tai darydama pasikrauna energijos ir tos energijos, šilumos ir meilės užtenka ir šeimai.
Tada, kai kūrėme verslą drauge su vyru apie tai net ir negalvojome – ėjau, dariau .. uch  tokia buvau. Bet, kaip ir sakiau, už viską gyvenime reikia mokėti.  
Dabar jau noriu būti moteriška ir kurti verslą su moteriška energija. To vis dar mokausi.  Taip tas požiūris ir pasikeitė.

 

Tavo palinkėjimas bandančioms, kuriančioms ar tiesiog apie nuosavą verslą svajojančioms mamoms.


Manau, labai svarbu nusistatyti prioritetus. Būti tiesiog mama, skirti laiko bendravimui ir buvimui su vaikais, kad vaikai jaustųsi saugūs ir ramūs, kad užaugę būtų emociškai stabilūs – tai pats didžiausias ir prasmingiausias darbas. Manau, kad šiais laikais sudaromas klaidingas super mamų įvaizdis, nes po tuo super – duper visada slepiasi tai, kas nutylima ir nepasakoma. Daugelis pavydi rezultatų, bet mažai kas pavydi kelio, kuriuo reikia iki jų nueiti. Kiekvienas mūsų žingsnis, darbas, poelgis  turi savo kainą. Neįmanoma visur suspėti, visiems įtikti ir gera būti. Tai, ką matome socialiniuose tinkluose, nuo ryto iki vakaro besišypsančias mamas, matome tik vieną pusę. Verslių mamų ir ne verslių mamų para turi tas pačias 24 val., kurios yra skirtos darbui, namų ruošai, bendravimui su artimaisiais ir kt.  Kažką darome, o kažko ir nepadarome. Kažką atrandame, o kažką prarandame. Yra taip ir ne kitaip.
Palinkėčiau nesidairyti į kitas, o išmokti džiaugtis savimi, priimti savo trūkumus.  O jei kyla noras kurti verslą – pirmyn! Kodėl gi nepabandžius? Kodėl gi nepadarius? Tik prieš pradedant įgvvendinti bet kokią idėją, mano manymu, labai svarbu būti sąžiningu su pačiu savimi “Ar aš tai darau, nes idėjos veržiasi lauk, “degu” tuo noru, ar tik noriu tai daryti dėl to,  kad aplinkui draugės ar pažįstamos tai daro??. O gal tiesiog dėl mados. Labai svarbu nebijoti pažvelgti į savo vidų, vardan ko aš tai darau. Manau, kad labai svarbu neprarasti savęs.
Esu įsitikinusi, kad bet koks darbas seksis, jei darysi jį su meile, aistra ir atsidavimu. O svarbiausia norėčiau palinkėti, kad nepamirštume, jog pirmiausia esame moterys, mamos savo vaikams, žmonos savo mylimiems vyrams ir tik paskui verslininkės.

 

 

Visą "Rasakila" produkciją rasite čia: https://www.rasakila.lt/

PRISIJUNGTI SU FACEBOOK

    Mano pirmoji knyga! :)

 

 

Naujausi straipsniai