Straipsnis sėkmingai pridėtas!
Paskelbta 2016-07-20

 Pirmieji kūdikio metai yra ypatingi! Kiekvienas mėnuo, net ne, ne mėnuo, o greičiau kiekviena diena - kupini naujų atradimų ir tobulėjimų. Ir jų tikrai pagausėja, kai ateina laikas papildomam maisteliui! Laukiau kol su savo laime galėsiu pradėti žaisti stebėdama kaip ji pažįsta naujus neragautus skonius, kaip suraukia nosytę nusukdama veidelį ar tiesia rankutes norėdama pakartoti. Ir aš visai neklydau pavadindama šį procesą žaidimu, nes tik nuo linksmo nerūpestingo nusiteikimo priklauso, kaip tas mažasis valgytojas pradės puotauti ir kaip mamytė mėgausis tuo laiku. Nepaisant visų kantrybės išbandymų, kartu tai yra ir nuostabus kūrybinis metas, priverčiantis pasisukioti virtuvėje :)

 


METAS PAPILDOMAM MAISTELIUI


 Tiek įvairioje literatūroje, tiek gydytojų rekomendacijose dažniausiai teigiama, kad 6 mėnesiai yra tas amžius, kai mažyliui jau galima pradėti duoti papildomą maistelį vieną / du kartus per dieną. Tikrai žinau, kad papildomas maistas yra duodamas sulaukus ir 4 mėnesių, tačiau maitindama pati niekur neskubėjau ir kantriai laukiau. Apskritai, mamos pienas man atrodo labai patogus reikalas, toks tarsi visada ir visur „viskas įskaičiuota“, jokių papildomų nepatogumų :) Taigi, kai Adelei suėjo laukti 6 mėnesiai, mes pamažu kartu pradėjome savo žaidimą maisto pasaulyje. Ir pirmas mėnesis, gal net ir visi du, tikrai buvo daugiau žaidimas nei rimtas maitinimas. Kartais mano laimė iškart nusisukdavo pamačiusi atkeliaujantį šaukštą, kartais paragaudavo kelis jų, o kartais mano džaugsmui suvalgydavo ir visą porciją. Kiekviena diena buvo kupina netikėtumų. Dabar, praėjus tiems keliems mėnesiams, Adelė tapo tikrai rimtesne puotautoja ir netikėtumų pasitaiko vis rečiau.  


TURI ATEITI LAIKAS


Kaip jau minėjau, 6 mėnesiai yra ta riba, kurią peržengus kūdikis jau gali tapti tikru ragautoju, tačiau manau, kad ne visi mažiukai būna pasirengę tokiems iššūkiams ir naujovėms. Turi ateiti laikas, kada jie patys kur kas mieliau pradės skanauti ne tik mamos pieną ar pieno mišinuką, bet ir kitus produktus. Kad ir kaip kartais norėtųsi, kad su meile gaminamos tyrelės būtų pasitinkamos džiaugsmingai, nebesiraukant, nepurškiant atgal ir nesiterliojant, tačiau šis naujas etapas reikalauja kantrybės ir laiko. Labai svarbu neversti mažylio valgyti, leisti skanauti jam tiek, kiek jis tuo metu nori. Ir visai nesvarbu, ar tai bus penki šaukšteliai, ar vos pusę šaukštelio. Jei kūdikio svoris yra pakankamas, jo kraujo rezultatai geri, tai kodėl į tai nepažiūrėjus kaip į žaidimą, kuris kartais mažajam patinka, o kartais nelabai? Manau, kad net didžiausias nevalgiukas atėjus laikui tikrai pradeda valgyti per daug neverčiamas bei nespaudžiamas. Kitu atveju... mamos turi būti labai išradingos!


PIRMIEJI PRODUKTAI


 Jų ne tiek ir mažai, todėl skanių improvizacijų gali netrūkti jau nuo pat pradžios! Tačiau pastebėjau, kad skirtinguose leidiniuose yra pateikiami šiek tiek skirtingi pirmieji produktai, todėl, manau, kad kiekviena mama gali puikiai atsirinkti tai, kas jos nuomone, yra tinkamiausia kūdikiui. Svarbu tai, kad kaskart įvedant naują produktą, praeitų 3 – 4 dienos, tiesiog pasitikrinant, ar mažylis nėra alergiškas. Pati pirmoji Adelės ragauta daržovė buvo cukinija. Žinau, kad daug kur rekomenduojama pradėti primaitinimą nuo bulvės, bet manęs ji nesužavėjo. Kad ir kokia bebūčiau didžiausia bulvių gerbėja, tačiau paprasta virta trinta bulvė be nieko man nėra skanu, tad sudvejojau, ar ji patiks ir mano laimei. Ir buvau teisi, nes po kelių savaičių paragavusi pirmą kartą šią daržovę ji labai greitai susiraukė ir aiškiai parodė, kad neliko sužavėta. Bet! Buvo, yra ir dar tikrai bus kitų daržovių, kurios pirmaisiais kartais nėra labai džiaugsmingai sutinkamos. Kaskart taip nutikus, prisimenu Karen Le Billon knygą “Kodėl prancūzų vaikai valgo viską”, kurioje rašoma, kad mažasis ragautojas prie skonio gali priprasti ir po daugybės ragavimų. Ir tai tikrai veikia! Moliūgas buvo pamėgtas po penkto karto, valio!
 Pirmąjį mėnesį Adelė skanavo cukinijas, morkas, moliūgą, bulves, saldžiąsias bulves, lęšius ir bananus. Iš šių daržovių gaminau įvairias tyreles: cukinijų – moliūgų, morkų – cukinijų, morkų – moliūgų, saldžiosios bulvės – moliūgų, lęšių – morkų, saldžiosios bulvės – cukinijų tyreles. Tačiau kiekvieną kartą įvesdama naują daržovę duodavau Adelei paragauti tik jos tyrelės, jei matydavau, kad patinka, duodavau ir kitomis dienomis, tiesiog tam, kad geriau susipažintų su skirtingais daržovių skoniais.
 Antrąjį mėnesį Adelės valgiaraštis pasipildė grūdinėmis košėmis, t.y. avižine, avižine – kukurūzų, grikių. Pasirinkau šias tris, nes jos man atrodo naudingiausios ir skaniausios. Taip pat pamažu pradėjau duoti mėsytę – triušieną, kalakutieną. Žinoma, kitas daržoves. Ir uogas! Dėl jų šiek tiek dvejojau, nes radau labai daug skirtingos informacijos dėl galimų alergijų, tačiau surizikavau, juk dabar vasara, pats jų sezonas, ir mamos, ir močiutės daržas tiesiog pilnas šių gėrybių! Pradėjau duoti po labai mažą uogytę. Visas jas lengvai nuplikydavau karštame vandenyje. Mano džiaugsmui, alergijų neprasireiškė ir dabar Adelė mielai skanauja visas sezonines uogas tiek jų rasdama košėse, tiek griebdama pati savo pirštukais.

 

*Dabar mano dama jau aštuonių su puse mėnesio, jos valgiaraštis nuolat pildosi įvairiais patiekalais, kuriais vėliau būtinai pasidalinsiu. Eksperimentuoju vis daugiau ir stebiu, kaip mano maisto kritikė tuos eksperimentus vertina.


MAITINIMO DIENOTVARKĖ


 Esu jau daugybę kartų įsitikinusi, kad dienos ritmas yra labai gerai kūdikiui, nes jis būna ramesnis, mažiau pasimetęs, ne toks chaotiškas. Žinoma, tai negalioja, kai dygsta nenuoramos dantukai ar skauda pilvuką. Nieko keisto, kad labai gerai yra ir šiokia tokia maitinimo dienotvarkė ne tik maitinant mamos pienu ar pieno mišinėliu, bet ir papildomu maistu. Laikui bėgant ji tikrai nusistovės ir bus aiškiau orientuotis, kada rytinės košės metas, kada rimti pietūs ar vakarienė, o kada tiesiog lengvos užkandėlės. Tik eksperimentuojant galima pastebėti, kuriuo dienos metu mažiukui norisi ragauti papildomo maisto.


LAIKAS VALGANT


  Mažiukai valgo lėtai ir neskubėdami! Ir manau, tai puiku. Mes, suaugusieji, dažnai skubame pavalgyti, nesimėgaujame maistu ir jo skoniu, nes tiesiog neretai tam nėra laiko. O mažieji jo turi į valias. Kartais kūdikio primaitinimas tikrai užtrunka gana ilgai, su visomis pertraukėlėmis, trumpais pažaidimais ir pakalbinimais, bet iš kitos pusės juk tai dar viena galimybė tiek mamoms, tiek tėčiams išmokti valgyti kitaip, kartu ir neskubant. Svarbu atsipalaiduoti ir visai šeimai leistis į kulinarinę kelionę, kad ir kiek ji besitęstų :)


MAISTO PATYRIMAS


 Tiems mažiems pirštukams labai rūpi tyrinėti ir tyrinėti ne tik žaislus, mamos karolius ar tėčio kaklaraištį. Ne mažiau rūpi ir maistas! Net netyčia ant rankų atsidūrusi košė sukelia tokį susidomėjimą, kad supranti to tyrinėjimo svarbą mažylio pasaulyje. Ir valio, tegu tuose pirštukuose tikėtai ar netikėtai pradeda atsirasti uogytės, minkštų vaisių ar daržovių gabalėliai, leiskite juos įmerkti į trintą kokteilį ar tyrelę. Dabar toks laikas! Kada, jei ne dabar, pasidžiaugsime tokiais murziukais ir kada, jei ne dabar, leisime jiems džiaugtis būnant tokiais. Augant vaikams, daugėja ir taisyklių, iš kurių tikrai dažnai būna ši: valgyk tvarkingai. O dabar easy! Tik mamai daugiau reikalų sutvarkant viską ir ieškant geriausio dėmių išėmėjo :)


MAMA VIRTUVĖJE


 Kai tik atkeliauja papildomo maisto etapas, būkite tikros, mamos turi suktis kaip profesionalios virtuvės fėjos, sugebančios net neskaniausias mažylio daržoves paruošti taip, kad taptų vienomis mėgstamiausių! Ir kartais tenka kaip reikiant pasukti galvą galvojant, kuo šiandien būtų galima nustebinti didžiausią maisto kritiką, tad  pastebėjau, kad visai patogu susidaryti iš anksto tokį mini valgiaraštį – aiškiau ir paprasčiau. Ir dar! Visada galvojau, kad užtruksiu vos kelias minutes išvirdama daržoves, nediduką mėsytės gabalėlį ar sutrindama tirštą vaisių kokteilį. Oplia, ir jau yra! Bet iš tikrųjų, kol aš apgalvoju, ką gaminsiu, kol viską susiperku, kol susiruošiu, kol išverdu, kol sutrinu, kol išplaunu indus, kol pamaitinu, kol nuprausiu Adelės veiduką ir rankytes, kol išklausau jos barimosi, kad vėl reikia praustis, kol sutvarkau maitinimo staliuką... žiūriu, kad greitai ateis metas ir vakarienei. Virtuvė tampa nebloga drauge!


MAISTAS KELIAUJANT


 Keliaujant mielai renkuosi negaminti, nes įvairių tyrelių ruošimas kelis kartus per dieną tikrai užima nemažai laiko. O ir parduotuvėse galima atrasti jau pagamintų jų su tikrai gana draugiška sudėtimi. Bet… kad ir kaip patogu, manau, piknaudžiauti pirktinėmis tyrelėmis labai nereikėtų, nes neretai mažiukui jos gali pasirodyti skanesnės nei mamos gamintos. O tai būtų labai nesąžininga tikros virtuvės fėjos atžvilgiu :)

 

 

 

 

PRISIJUNGTI SU FACEBOOK

 

 

 

 

Populiariausi straipsniai