Keliauti man labai patinka. Ne tik todėl, kad ištrunki iš taip greitai įtraukiančios rutinos, pamatai naują šalį, žmones, bet ir įkvepi šviežio vėjo gūsio. Gali vaikščioti nepažįstomis gatvelėmis, jose pasiklysti ir prisėsti jaukioje kavinukėje išgerti kavos. Užkalbinti praeivį ir jam nusišypsoti. Iš naujo įsiklausyti į šalia esančio žmogaus širdį ir vėl įsimylėti. Atostogos prasideda. Šį kartą lengvai apie Tunisą.
Čia Šiaurės Afrika. Čia Tunisas, kuriame viskas aplinkui yra kitaip, nei esi įpratęs matyti: žmonės, gatvės, namai, kultūra. Čia netrūksta karštos saulės, banguotos jūros, švelnaus vėjo, spalvų bei triukšmo. Čia gali lengvai pamiršti kasdienybę ir mėgautis naujais atradimais.
Didžiąją laiko dalį praleidome Sousse, įsikūrusiame Viduržemio jūros pakrantėje, šalia Hamameto įlankos. Tai trečias pagal dydį miestas Tunise, senesnis net už pačią Kartaginą, tad pajusti tunisietišką dvasią tikrai galima. Ypač klaidžiojant po senąją miesto dalį Mediną, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia yra įsikūręs ne tik vietinis turgus, kupinas malonaus šurmulio ir viliojančių prieskonių kvapų, tačiau ir nuostabios senamiesčio gatvelės, kuriose galima atrasti seniausią miesto mečetę ir pirtį, sutikti žaidžiančius vaikus ar namų ruoša užsiimančias moteris, pajusti tą tikrą gyvenimą, verdantį čia ir dabar, triukšmingai bei spalvingai. Medinoje didžioji dalis namų yra baltos spalvos, su mėlynais langais bei durimis, ir visi jie gana aukšti bei draugiškai prisiglaudę vienas prie kito. Neveltui. Taip statyta buvo tam, kad užstotų saulę ir kuo lengviau į gatveles bei nedidukus kiemus kristų šešėlis, apsaugantis nuo kaitrių dienų, kurių tikrai netrūksta. Klaidžiojant po Mediną, nesunku pastebėti, kad norint išlysti prie jūros, reikia eiti žemėjančiomis gatvelėmis, kuriomis lyjant lietui vanduo greičiau nubėga ir nesusidaro balos.
Nors didžioji dalis žmonių atrodo labai draugiški, besišypsantys ir mielai padedantys turistams, tačiau apgaulių netrūksta. Gali lengvai nusipirkti šafraną, maišytą su ciberžole, ar argano aliejų, kuris iš tiesų yra pagamintas tik iš nedidukės argano aliejaus dalies, taip pat gali sumokėti daug brangiau už alyvuogių aliejų ar figas, nei pirkdamas valstybinėje parduotuvėje General Market, kurioje kainos jau yra fiksuotos. Visai nereikia stebėtis, jei vaikštinėjant po Sousse Mediną netikėtai surasite draugą ar ne kelis, kurie bus pasiruošę mielai jus palydėti ir šiek tiek papasakoti apie miestą. Taip nutiko ir mums. Vaikštinėjant tomis siauromis klaidžiomis gatvelėmis, pro šalį ėjęs vyras lengvai mostelėjęs ranka pasakė, kad toliau praėjimo nebus ir parodė, kur eiti. Mums apsisukus jis dar pasidomėjo, iš kur esame (šio klausimo teiraujasi kiekvienas sutiktas žmogus) ir pradėjo tikrai tobula anglų kalba pasakoti apie save: jo tėtis tunisietis, mama iš Jamaikos, todėl gyvenimo džiaugsmas jam įgimtas. Turi septynis vaikus, t.y., keturius sūnus ir tris dukteris bei nuostabią žmoną. Vis dar eidamas šalia paminėjo, kad Sousse gyvena visą gyvenimą, todėl čia viskas jam yra sava bei žinoma, tiek siauros gatvelės, tiek vietiniai gyventojai, tiek jų kultūra. Išėjus iš Medinos, mūsų naujasis draugas visiškai nesivaržydamas paprašė 10 dinarų už "gido" paslaugas. Klausytis buvo įdomu ir tokią vietinę ekskursiją užskaitėme, tačiau spėjome pajuokauti, kad nemokamų paslaugų nebūna. Tik vėliau pastebėjome, kad tokių "gidų" galima sutikti beveik visur: jie lyg tarp kitko pasisveikins, parodys vietą žemėlapyje ir nusišypsoję pasakys, kad kaip tik ten ketino eiti, todėl mielai palydės. Ir tikrai paprašys pinigų.
Taip pat nelabai stebina, kai vaikštinėjant aikštėje šalia Medinos, sutinki kokį dešimtą žmogų, kuris pamatęs viešbučio apyrankę, skuba sveikintis ir žaismingai šypsodamas prisistato, kad šiame viešbutyje dirba, tik šiandien kaip tyčia laisvadienis. Būtinai pasiteiraus, ar jo nepamenate ir labai jau draugiškai nusiteikęs pasistenks nusivesti į kurią nors vietinę parduotuvę ar kavinę. Tikėti nereikia, nes apyrankes jau atskiria iš spalvų bei formų, ir taip gudriai sumeluodami atveda nemažai turistų į savo ar draugų parduotuvėles. Iš jų taip lengvai neištrūksi, bus pasiūloma arbata, kava, pasigirs daugybę klausimų bei pagyrų apie atvykėlio šalį ir, žinoma, ilgai trunkantis prekių demonstravimas.
Sousse kylant ar besileidžiant saulei labai smagu pasivaikščioti po platų pėsčiųjų taką, įšsidriekusį visai šalia jūros. Čia sutiksite spragėsių ar ledų pardavėjus, galėsite nusipirkti jau supjaustytų arbūzo gabalėlių arba pasidaryti laikiną tatuiruotę. Taip pat einant pagrindine gatve, visai nesudėtinga prieiti ir nediduką uostą, įsikūrusį šalia Medinos. Jame rasite ne tik prisišvartavusius laivus, bet ir daugybę piratų laivų, kuriais kiekvieną dieną gali paplaukioti turistai. Kainos labai įvairios ir priklauso nuo kiekvieno derėjimosi gabumų. Vietinė agentūra tokią pramogą siūlė už 35 dinarus, vėliau kaina krito iki 25 dinarų. Pačiame uoste bilietų pardavėjams neparodžius didelio susidomėjimo, kaina krito iki 15 dinarų. Derėjimas čia tikrai svarbus ir kartais net visai smagu draugiškai plepant su vietiniu matyti, kaip kainos ženkliai krenta žemyn.
Viešint Tunise įdomu bent akies krašteliu žvilgtelėti ir į šalies sostinę Tunisą. Tai nemažas miestas, kuriame susimaišusios įvairios kultūros ir daugybė žmonių. Pagrindinėje gatvėje galima rasti daugybę jaukių kavinukių, kuriose skanaujant kavą ar arbatą, tikras įdomumas stebėti čia verdantį gyvenimą, praeinančius vietinius ir žioplinėjančius turistus bei gatvės prekeivius. Taip pat galima rasti žinomų ir mažiau žinomų ženklų parduotuves su fiksuotomis kainomis bei General Market. Pačioje Tuniso širdyje yra ir Medina su joje įsikūrusiu turgumi. Čia prekeiviai yra santūresni ir mažiau įkyrūs nei Sousse mieste. Žioplinėjimas po turgų tampa vienas malonumas, nes gali ramiai, be daugybės šūksnių ir kvietimų, apžiūrėti prekes, jas paliesti ir įvertinti. Tačiau derėjimas neišvengiamas ir čia, tik deramasi šiek tiek mieliau ir mandagiau.
Pati Tuniso Medina yra labai didelė, su daugybę susipynusių mažyčių gatvelių ir vietiniais gyventojais, todėl vieniems geriau neklaidžioti, nes lengva pasiklysti. O ir turistų nelabai sutiksi, nes čia daugiau verda tunisiečių gyvenimas, nepritrūkstantis nei spalvų, nei triukšmo.
Vienas iš nuostabesnių Tunise lankytų miestų yra Sidi Bou Said, toks jaukus, pilnas romantikos ir jausmingumo , kurį sunku net žodžiais apibūdinti. Miestui ypatingą žavesį suteikia baltos ir mėlynos spalvos derinys: sienos dažytos baltos spalvos dažais, o langai, durys, rėmai – mėlynos. Sidi Bou Said įsikūręs ant Manaro kalno, tad kylant vingiuotomis gatvelėmis aukštyn atsiveria nuostabūs vaizdai. Matyti jūra, kalnai, tolimoje įsikūręs uostas bei Tunisas.
Man Tunisas yra viliojančių prieskonių kvapų bei nepaprastai gražių durų šalis. Čia daugybė namų, į kuriuos įėjimas yra pro plačias, puošnias ir didingas duris, kad jų nenufotografuotų ir nesigrožėti jomis tiesiog neįmanoma. Pas mane jau, turbūt, visa rimta kolekcija šių gražuolių :) Tiesa, ant daugelio tokių durų galima pamatyti dvi metalines beldimosi rankenas. Viena jų yra skirta vyrams, kita moterims. Pagal tikinčiųjų musulmonų tradicijas, į namus įėjus svetimiems vyrams, moterys turi apsigaubti skaromis, tad šios rankenos padeda atskirti, kas ateina į svečius. Iš tiesų, nežinau, ar šios tradicijos yra laikomasi iki šiol, tačiau gatvėse su skaromis vaikščiojančių moterų čia labai daug.
Iki, Tunise! Tikiuosi, dar pasimatysime, taip pat spalvingai bei triukšmingai :)