Kelionės visada yra gerai. Kad ir kokios trumpos jos bebūtų, kad ir kaip netoli ar kad ir kokie maži tie atradimai, jos visada suteikia malonių įspūdžių bei naujos energijos. Kastelorizo arba Meiso sala, priklausanti Graikijai, bet nuo Turkijos nutolusi vos 2,7 km užburia savo nuostabiais vaizdais, begalo maloniais žmonėmis ir nepaprasta istorija.
Nukeliauti į ją tikrai paprasta, nes daugelis kelionių agentūrų siūlo šią eksursiją poilsiautojams. Sezono metu du kartus per dieną vyksta keltas iš jaukaus Turkijos kurorto Kašo prieplaukos, ne sezono metu keltas plaukia tik kelis kartus per savaitę. Nors ir miniatiūrinė, su vos 300 gyventojų, kurių tik 157 yra registruoti, bet pasižymi šiandieniniu gyvenimo būdu, todėl kartą per mėnesį į salą atplaukia milžiniškas keltas, kuris aprūpina salos gyventojus visais reikalingais ištekliais. Saloje veikia daugybę jaukių kavinukių, kurios išsidėsčiusios čia pat prieplaukoje, o pietaujant ar vakarieniaujant jose galima stebėti šalia plaukiojančius didžiuosius jūrinius vėžlius. Tikrai labai romantiška ir įsimintina! Maistas išties puikus, galima rinktis ne tik tradicinius graikiškus patiekalus, bet ir pačias įvairiausias jūros gėrybes. Šiek tiek giliau paėjus, galima atrasti ir vientintelę saloje veikiančią kepyklėlę, tokią labai nedidukę, bet su gana gausiu asortimentu. Vaikščiojant po prieplauką taip pat prieinamas ir vienintelis ilgiau dirbantis baras, kuris juokaujant vadinamas vienintele pasilinksminimo vieta arba net naktiniu klubu. Čia galima rasti ir nemokamus saulės gultus, taip pat yra specialūs laiptukai į vandenį, todėl karštą dieną galima ir išsimaudyti.
Taip pat vaikštinėjant po salą galima atrasti daugybę bažnyčių ir koplytėlių. Didžioji dalis jų yra užrakintos, neveikiančios, tačiau įdomu tai, kad kiekviena jų turi savo rakto saugotoją, t.y. arčiausiai bačnyčios gyvenantys žmonės. Saloje yra įsikūręs ir veikiantis muziejus, taip pat vienintelė mokykla. Kad ir kokia bebūtų maža sala, ji turi net dvi prieplaukas. Vieną pagrindinę, į kurią atplaukia keltas iš Turkijos, ir kitą priklausančią tik vietiniams.
Saloje galima aplankyti ir joje gyvenantį vienintelį menininką, kuris yra įsikūręs pačiame prieplaukos pakraštyje esančiame namuke. Šis namukas pradžioje buvo kaip šventyklėlė, vėliau kariniu laikotarpiu jame buvo laikomos įvairiausios atsargos, o dabar tai yra ne tik menininko namai, bet ir turistų lankomas objektas. Pats menininkas gyvena gana vargingai, todėl vietiniai gyventojai neretai jam patys nuneša maisto ar pateikia užsakymų, kuriuos įgyvendinęs, jis užsidirba pinigų. Meisos pakrančių atradimas – Žydroji grota, kuri padėjo pritraukti dar daugiau turistų smalsuolių. Į ją patenkama per neaukštą kalvos plyšį. Atsidūrus joje atmosfera tampa išties paslaptinga, nes ola švyti nepaprasta spalva, kurią sukuria saulės šviesą atspindintys olos stalaktitai. Joje net išsimaudžiau! Išties magiškas patyrimas.