Italijoje apsilankiau pirmą kartą ir nors mačiau tik mažą dalelytę šios šalies, t.y. Turiną ir Milaną, likau taip sužavėta, kad jau tiesiogine to žodžio prasme „spirgu“, kaip noriu dar bent kartelį ten sugrįšti, aplankyti naujus kampelius, dar nors kartą pajusti tą tikrą itališką dvasią miesto bei turgaus aikštėse, paragauti dieviško skonio neapolietiškos picos bei pačių gardžiausių pasaulyje ledų…! Ach, taip gera svajoti, ypač kai tos svajonės ima ir išsipildo… :) Bet apie viską nuo pradžių.
Turinas.
Mūsų kelionės tikslas buvo Turinas, kuriame ir praleidome daugiausiai laiko. O ir jį pasiekti iš Milano tikrai nebuvo sudėtinga, tereikėjo iš oro uosto nukeliauti į Milano stotį, sėsti į traukinį ir už poros valandų (yra greitesnių, bet brangesnių traukinių) mes jau buvom Turine. Likau sužavėta aikščių didumu, miesto savitumu bei išskirtinumu. Ir tiesą pasakius, aš mieliau grįžčiau būtent į Turiną, nei į Milaną, kuris man pasirodė kiek per daug “cementinis” miestas.
Pirmiausia, savo įspūdžius pradėsiu… nuo maisto :) Skrisdama į Italiją jau nuteikiau save, kad valgysiu ten iš visos širdies ir be jokios sąžinės graužaties, kalorijų skaičiavimas išvis bus pamirštas dalykas, bet kaaaad tiek valgysiu, tikrai nesitikėjau! :) Mano kelionė po itališkų patiekalų platybes prasidėjo nuo nepaprastojo draugės pagaminto braškinio tiramisu! Toks vasariškai gaivus, lengvas ir, kaip pridera, nepastebimai tirpstantis burnoje, todėl nieko keisto, kad suraitėm jį gana nepastebėtai. Ačiū, Rūtele! :)
Jau pirmą vakarą Turine iškart griebėme jautį už ragų ir puolėme ragauti neapolietiškos picos bei tikrų itališkų ledų! Būtina paskanauti ir gardžiojo Spritz! Pirmą kartą jį ragavau Italijoje, tačiau jau netrukus atkreipiau dėmesį, kad mūsų baruose taip pat jį lengva atrasti, kažkaip seniau vartant meniu neužkliudavo akys :)
Itališkus ledus tikrai labai labai girsiu, nes kas jau kas, bet aš tikrai nesu didžioji ledų mylėtoja, ir man visai nereikia karštomis vasaros dienomis jais gaivintis, bet… su šitais ledais viskas kitaip. Kiekvieną dieną ragavau, skanavau ir jutau nepasakomą malonumą jais mėgaudamasi! :) Ypač patiko pistacijų skonio.
Žinoma, tikros itališkos pastos taip pat būtina paragauti! Ir skirtumas tikrai yra tarp to, ką siūlo mūsų restoranai, ir ką gauni Italijoje :) Tikrai nesakau, kad visur, bet nemaža dalis restoranų iš tiesų neparuošia skanių pastos patiekalų, kažko pritrūksta. Dažniausiai :) Tad verta išbandyti ir išragauti, ką siūlo italai, o jie siūlo visko ir daug :)
O štai čia gaivusis Spritz! Dar neprisiruošiau jo pagaminti namuose, bet receptas jau tvarkingai “pūpso” užrašų knygutėje. O jis paprastas kaip du kart du:
• 1/3 dalis Aperolio
• 1/3 dalis balto putojančio vyno
• 1/3 dalis gazuoto mineralinio vandens arba Schweppes
• Ledo kubeliai
• Apelsino griežinėlis.
Į stiklinę gausiai pridėkite ledo kubelių, supilkite Aperolį, baltą putojantį vyną, mineralinį vandenį, viską atsargiai sumaišykite ir pagardinkite apelsino griežinėlių. Puikus gėrimas, toks lengvas bei gaivus :)
Jei dar truputį apie maistą, tai nemažai gaminomės ir namuose. Mums pasisekė, nes kartu svečiavosi ir draugės draugas tikras italas, kuris taip pat virtuvėje pasisukiojo :) Tiesa, juokas ima prisiminus, kaip jis į mūsų sumuštinius rytais žiūrėdavo, nes jo pusryčiai būdavo saldūs: koks vienas kitas ragelis ar vaisius.
Mano draugė Turine dažniausiai apsipirkinėjo turguje, todėl pirkdami produktus pietums ar vakarienei, nukeliavome ir mes ten :) Iš tolo turgus kaip turgus atrodo, nieko ypatingo, bet tik žengus žingsnį į jo vidų, nepajutau kaip mane įtraukė žalios, šviežios ir tik ką nuskintos daržovės ir vaisiai, iš visos širdies kvepiančios prieskoninės žolelės, nematyta sūrių, mėsos bei makaronų įvairovė ir … labai garsiai rėkiantys pardavėjai! :) Esant galimybei, kiekvienam siūlau bent kelioms minutėms apsilankyti turguje, jis tikrai skiriasi nuo mūsiškio. O ir labai lengva atrasti kokių nors lauktuvių draugams,mėgstantiems pasisukioti virtuvėje :)
Turbūt jau susidarė įspūdis, kad mes tik valgėm, valgėm ir daugiau nieko neveikėm. Bet tikrai ne! Net ir pasikultūrinti spėjome. Turine yra keli muziejai, kuriuos verta aplankyti. Net ir aš, gana retai lankydamasi muziejuose, tikrai daug įspūdžių parsinešiau iš nacionalinio automobilių muziejaus, kuriame eksponatų gausa tiesiog maloniai pribloškia ir leidžia pasinerti į interaktyvų automobilių pasaulį bei smagiai pakeliauti laiku. :) Tėti, tau ten labai patiktų, žinau! :)
Kalbant apie muziejus, visai neblogų eksponatų galite atrasti ir žymiajame Egipto muziejuje. Jis mažiau interaktyvus, nėra labai didelis, nėra ir labai įspūdingas, tačiau pamatyti tikrai yra ko :) Visai smagu įkvėpti šiek tiek egiptietiškos dvasios. Tiesa, yra dar ir kino muziejus, tik jame nebeapsilankėme, bet iš draugės pasakojimų taip pat labai verta :)
Turine man įspūdį ir tik patį geriausią, paliko daugybę aikščių, kurios viena už kitą didesnės bei puošnesnės. Ir tikrai iš vienos aikštės žengi į kitą, toks apima didybės jausmas, smagu :)
Mieste yra nuostabaus grožio Valentino parkas: toks didelis, žalias, visai šalia Po upės. Kaip tik romantiškam pasivaikščiojimui su antrąja puse ir gardžios arbatos puodeliu :) Tikrai verta bent kelias valandas ten paklaidžioti, niekur neskubant, mėgaujantis vaizdais ir vienas kito draugija, juk taip retai tokių akimirkų būna :)
Milanas.
Milanas mus pasitiko ne itin draugiškai nusiteikęs, visas apniūkęs, lietingas, tačiau pirmo įspūdžio tikrai nepagadino, nes pamatytas vaizdas, t.y. Domo Katedra, taip užbūrė savo didingumu, kad tą jausmą dar ilgai atsiminsiu! Būtinai siūlau ne tik pasigrožėti šiuo meno kūriniu iš šalies, tačiau ir įeiti į vidų, pajusti jo dvasią bei užkilti laiptais ant stogo ir pasigrožėti kvapą gniaužiančiu vaizdu :) Tiesa, patekti į katedros vidų nieko nekainuoja, bet norint užkilti į viršų jau reikia susimokėti, tačia tikrai verta tuos kelis eurus išleisti, juk nežinai, ar kada dar kartą pasitaikys tokia galimybė.
Visai netoli nuo gražuolės katedros (pėsčiomis nukeliavome per geras 10 minučių) pūpso ir Sforcų pilis ((it. Castello Sforzesco). Gaila, kad tą akimirką, kai lankėmės, lyjo lietus ir negalėjome ilgiau pasivaikščioti, tačiau nepabijoję permirkti kojų dar greitai perbėgome per visai šalia įsikūrusį Milano centrinį parką (it. Parco Sempione). Juk reikėjo iš arčiau Taikos arką pamatyti, tik, jos nebeužviksavau. Apkaltinkim lietų :)
Prie Duomo katedros, visai visai šalia, už kokių gerų penkių žingsnių, yra įsikūrusi ir universalinė parduotuvė La Rinascente. Tik įėjus į vidų, atrodo, kad atsidūri visai kitame rajone: viskas išpuošta ir didinga.
Svečiuojantis Milane įspūdį paliko gražiai įrengtas paupys, ypač jaukiai įsitaisiusios spalvingos varlės… nori nenori imi šypsotis joms :) O ir pasivaikščioti paupiu yra nepaprastai jauku ir romantiška, ten tikrai gražu ir verta apsilankyti.
Patiko ir prie upės įsikūrę jaukūs restoranėliai. Tokie galėtų būti ir mūsų Vilniuje, mielai keliaučiau pietauti ar vakarieniauti!
Žiupsnelis Italijos pamatyta. Dabar iš naujo kursiu savo svajones ir tikėsiuosiu, kad vieną dieną jos ims ir išsipildys :)
Buona giornata! :)
B.
