Straipsnis sėkmingai pridėtas!
Paskelbta 2014-03-16

    

    Šį apniūkusį ir šaltą savaitgalį Vilniuje ramiai sau šurmuliavo alaus festivalis “Al’fiesta”. Alų aš mėgstu. Ir kartas nuo karto vis išgeriu taurę kitą. Kartais daugiau, kartais mažiau, kartais tamsų, kartais šviesų, žodžiu, visaip čia su tuo alumi būna, tad festivalyje buvo tikrai smagu padegustuoti  dar neragautų ir nematytų alaus rūšių :) Iš tiesų, man alus dar toks nepažintas gėrimas, kuris ilgą laiką atrodė, kad dera tik su duona ir sūriu, kad jį dažniausiai gerai rimti dėdės ir tikrai ne po pusę litro, o iškart daugiau, kad jis toks nerafinuotas ir netinkantis damai, kad, oi, kaip nesiderinu su tuo bokalu. Bet taip nėra! Yra daugybę alaus rūšių, kurios tiesiog privalo būti skanaujamos, ragaujamos, degustuojamos grakščiais mažais gurkšneliais, puikiai derinamos prie įvairių patiekalų ir tikrai nusipelniusios kiek kitokio požiūrio :) Ir „Al‘fiestoje“ kelias tokias atradau.

 

 

  Raudonų plytų alaus dirbtuvės. Apie šias dirbtuves ir jų gaminamą alų nebuvau nieko girdėjusi ir tikrai gaila, nes alus ne tik su šmaikščiais pavadinimas ("Bėganti kopa", "Nežinomi krantai", "Ungurio kojos"!), bet ir toks gardus, ypač šviesus. Man patiko. Ir tie degustaciniai padėkliukai, viso trys rūšys, po 100 ml, taip elegantiškai ir grakščiai pateikti, kad vienas malonumas buvo prisėsti ir paskanauti. Neskubant. Bandant pajausti ir įvertinti vienos ar kitos rūšies alų :) 

 

 

  Kitas labai netikėtas atradimas – Mikkeller alus! Man jų buteliukų ir taurių dizainas tiesiog to-bu-las. Jau įsivaizduoju kaip šaldytuvą pripildau tokiais skirtingo alaus buteliais ir kas vakarą žavingai gurkšnoju. Apskritai, įdomu tai, kad alus gaminamas vienkartinėmis partijomis, tad kaskart jis bus kitoks, naujas ir neragautas. Ir daugelis jo rūšių yra tikrai gerokai stipresnės, nei esu įpratusi gerti, tad tokį buteliuką mielai skanaučiau ne viena, nes kitaip tie vakarai gerokai apsinešę būtų :) Jei norėsis kažko išskirtinio paragauti, tai šį alų galima atrasti Gero alaus parduotuvėse (www.geroalausparduotuve.lt), nes jie yra vieninteliai oficialūs šio alaus importuotojai.

 

 

   Pro „Dundulio“ alų taip pat neapraėjau, nors jis jau ir nebebuvo atradimas, tačiau kaip aš savo gimtojo miesto – Panevėžio alaus iš mažosios alaus daryklos nepaskanausiu dar ir dar kartelį :) Nie-kaip! Ir vėl mano numeris vienas yra kvietinis alus. Gal tikrai jis mėgstamiausias. 

 

 

  Ir tam tadam skaniausioji dalis. Visai ne šiaip sau tą alų degustavau ir po Al’fiestą vaikštinėjau, o su grupe “DAR” gaminau tokias rimtas drūtas ir šiek tiek aštrias salotas prie alaus. Receptas čia. Kai mūsų buvo tiek daug, tai salotų gaminimas užtruko kokias penkias minutes, viskas vyko taip sklandžiai, taip linksmai, kad gerų emocijų visai savaitei užteks :)  

 

 

   Su šia smagia keveriuke ir alų padegustavome, ir salotas pagaminome, ir draugiškai pasišnekučiavome, ir gardžiai prisijuokėme.

 

 

   Pabaigai dar leisiu sau šiek tiek pasimaivyti. Oooo taip! Tokia rimta proga pasipuošiau naująja gražuole prijuoste. Ji to-oo-kia miela! Cukrus akims! Būtumėte matę, kaip šokinėjau iš džiaugsmo ją išpakavusi. Dabar pasipuošusi tarp puodų sukiosiuosi ir nuo šiol visada tik su šypsena :)

 

              

PRISIJUNGTI SU FACEBOOK

    Mano pirmoji knyga! :)